	Įmonės kodas: 191306965 PVM mokėtojo kodas: ne PVM mokėtojas Adresas: Birutės g. 5, LT-21114 Trakai Telefonas: (528) 55907

Aprašymas: BAŽNYČIA Trakų pusiasalio aukštumoje iškilusi parapinė Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia šiandien atrodo pastatyta kiek atokiau nuo pagrindinių miesto ašių. Tačiau pažvelgus iš paukščio skrydžio atpažįstama viduramžius siekianti Trakų struktūra, joje bažnyčia akivaizdžiai dominuoja tarp gyvenamųjų namų. Bažnyčia — dvasinis miesto centras, dydžiu ir svarba prilygęs Trakų salos pilies rūmams. Ne tik bažnyčios mastas, bet ir jos istorija išskirtinė — ji nė sykio nebuvo uždaryta, perėjusi kitos konfesijos žinion ar naudota ne pagal paskirtį. Šiandien Trakų bažnyčia — unikalus tikėjimo ir Lietuvos kultūros istorijos paminklas, saugantis daugiasluoksnį šešių šimtmečių praeitį menantį Bažnyčios ir dailės paveldą. ISTORIJA Trakų prepozitūrinę parapijos bažnyčią 1409 m. gegužės 24 d. fundacine privilegija įsteigė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas (~1392—1430). Tuomet jai buvo suteiktas Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo ir šv. evangelisto Jono titulas, trims kunigams išlaikyti skirtas Bezdežo valsčius (dabar Baltarusijos teritorija, Bresto sritis, Drohičino rajonas), paskirta alga klierikui arba mokyklos prižiūrėtojui. Fundacinė privilegija yra valios ir galios aktas. Juo sutelkiami ištekliai bažnyčios statybai ir įrengimui. Nežinoma, kada statybos buvo užbaigtos ir bažnyčia pašventinta. Bažnyčios klebonas pirmą kartą paminėtas tik 1479 metų dokumente. Taigi tuo metu pastatas jau buvo pašventintas ir jame vyko pamaldos, tačiau lieka neaišku, kada bažnyčia buvo pašventinta. Įvertinus istorines aplinkybes, tikėtina, kad bažnyčios statybose dirbo tie patys meistrai, kaip ir Trakų salos pilyje, matyt, buvo naudojamos ir pilies statyboms sukauptos medžiagos. Taigi tikėtina, kad bažnyčia pastatyta XV amžiaus antrojo dešimtmečio pabaigoje –trečiojo pradžioje. Šis raudonplytės gotikos pastatas išstovėjo iki XVII amžiaus pradžios, kai atsižvelgiant į pokyčius liturgijoje buvo pristatytas prieangis. Tuo metu bažnyčią ėmė garsinti stebuklingasis Dievo Motinos atvaizdas, prie jo besimeldžiančių žmonių gaunamos malonės. Istoriniuose šaltiniuose rašoma, kad maldininkų daugėjo, o bažnyčios inventoriaus aprašuose vardijamos dėkingumo už Dievo Motinos užarimu patirtas malones dovanos. Gausėjo palaidojimų kriptose. Per 1655—1661 m. karą su Maskva bažnyčia buvo apiplėšta ir nuniokota. Po karo rekonstruota baroko stiliumi. 1700 m. LDK kariuomenės generolo Mato Römerio iniciatyva ir lėšomis prie presbiterijos pietų sienos pristatyta Römerių šeimos koplyčia. XVIII amžiaus pradžioje bažnyčia vėl remontuota rengiantis 1718-aisiais vykusioms Trakų Dievo Motinos vainikavimo iškilmėms. Bažnyčia degė per 1794-ųjų sukilimą: sudegė vargonai, nukentėjo priebažnytis ir stogas. Bažnyčios istorija glaudžiai susijusi su Lietuvos valstybingumu ir pamaldumu Švč. Mergelei Marijai. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais Trakų bažnyčios koliatoriais buvo valstybės valdovai. 1803 m. bažnyčia ir jos valdos perduotos valdyti Vilniaus universitetui. Pamaldumas Trakų Dievo Motinai tuo metu sumenko. XIX amžiuje Trakai vėl garsėjo stebuklinguoju Švč. Marijos atvaizdu, bažnyčia tapo viena svarbiausių Marijos šventovių Lietuvoje. XX amžiuje bažnyčios pastatas nukentėjo per pasaulinius karus, menkai juo rūpintasi sovietmečiu. Tačiau sovietmečiu praprusę katalikai, ypač iš Vilniaus, dažnai atvykdavo į Trakus, norėdami priimti sakramentus šventovėje, kuri valstybės istorijos atmintimi atrodė labiausiai prilygstanti sovietų uždarytai Vilniaus Katedrai. Šiuo metu Trakų bažnyčia restauruojama. Tikėtina, kad kruopšti restauracija atskleis daug iki šiol nežinomų istorijos faktų. INTERJERAS Bažnyčios interjeras kito kartu su visu pastatu. Kadaise medžio lentų lubomis dengta, keraminėmis plytelėmis grįsta, bizantinio stiliaus sienų tapyba dekoruota vidaus erdvė pasikeitė neatpažįstamai. Tačiau ir šiandien šventovėje tebėra įvairiems šešių šimtmečių istorijos tarpsniams būdingų interjero elementų. Presbiterijos langų nišose išlikusi dviejų laikotarpių barokinė sienų tapyba: augaliniai ornamentai, nežinomo šventojo vienuolio šviesiu abitu atvaizdas, Kristaus ir Marijos monogramos langų arkų viršuje. XVII amžiuje bažnyčioje įrengtos smiltainio plokščių grindys XX amžiuje buvo užklotos lentomis. Po stiuko lipdiniais puoštais cilindriniais bažnyčios skliautais — vėlyvojo baroko interjeras. Žymiausi jo elementai – altoriai, vargonų tribūna ir prospektas, sakykla. XIX amžiaus viduryje suformuotas aštuonių barokinių altorių ansamblis nėra vientisas. Šioje bažnyčioje nuo seno itin gerbta rožinio malda. 1611 metais įkurta Rožinio draugija, prie šiaurės rytų pilioriaus įrengto šoninio Rožinio Švč. Mergelės Marijos altoriaus pirmajame tarpsnyje įkomponuotas XVII amžiuje nutapytas paveikslas „Rožinio Dievo Motina su šv. Dominyku ir šv. Kotryna Sieniete“, jis puoštas sidabro aptaisu, o Marijos galvą supa dvylikos sidabrinių žvaigždžių aureolė. Šio altoriaus antrojo tarpsnio paveikslas „Švč. Mergelės Marijos apsilankymas pas Elzbietą“ ir jį ikonografiškai papildanti Zacharijo skulptūra iliustruoja Bažnyčios titulą. Prie pietų sienos įrengtas Švč. Jėzaus Širdies altorius, jam pritaikytas Šv. Antano Paduviečio altoriaus retabulas, perkeltas iš Trakų bernardinų bažnyčios, kuri po 1832-ųjų buvo uždaryta ir vėliau nugriauta. Mažųjų brolių tradiciją atskleidžia retabulą vainikuojanti skulptūrinė grupė: priešais monstranciją klūpantys angeliukų lydimi jautis ir asilas, anot šv. Antano gyvenimo istorijos, priklaupę pagarbinti nešamą Švenčiausiąjį. Unikalus ir turtingas bažnyčios lobynas — jame randame XVI a. pr. gotikinį, veikiausiai Prūsijos auksakalių darbo, evangelistų simboliais puoštą sidabrinį kryžių pacifikalą su visatūre Nukryžiuotojo figūra, gausybę Dievo Motinos atvaizdui skirtų votų, ankstyvuosius šio paveikslo aptaisus ir kitas puošmenas, vertingą liturginių reikmenų rinkinį. XVIII amžiaus mediniams bažnyčios įrenginiams vieningumo teikė marmurą imituojanti ir apimties įspūdį kurianti iliuzinė tapyba, šiandien matoma ant vargonų tribūnos tvorelės. Ant piliorių nutapyti konsekraciniai kryžiai primena, kad rekonstruota bažnyčia 1718-aisiais Vilniaus vyskupo, Trakų prepozito Konstantino Kazimiero Bžostovskio (1644—1722) buvo pašventinta. DIDYSIS ALTORIUS Įspūdingas barokinis Didysis altorius rekonstruotas XVIII amžiaus viduryje. 1753 metais tuometinio Trakų klebono, vėliau Vilniaus vyskupo Juozapo Sapiegos (1708—1754) lėšomis įrengtas naujas tabernakulis su Eucharistijos sostu. Didysis altorius yra trijų tarpsnių, antrasis tarpsnis papuoštas medinėmis skulptūromis, reljefinėmis kompozicijomis. Sidabriniame XVIII amžiaus vidurio altoriaus antepedijuje pavaizduota Trakų Dievo Motina, Išganytojas ir šv. evangelistas Jonas. Pirmajame tarpsnyje — stebuklingas Dievo Motinos paveikslas, nešamas skulptūrinės angelų figūros. Tarp kolonų įkomponuotos pranašų Dovydo, Zacharijo, Joakimo ir Simeono skulptūros. Antrojo tarpsnio centre — horeljefinė kompozicija „Švč. Mergelės Marijos karūnavimas“ ir pranašių Onos ir Elzbietos skulptūros. Altoriaus viršuje — angeliukų skulptūros, o virš jo paskliautėje pritvirtinta 1718 metų iškilmes menanti karūna. Didžiojo altoriaus ikonografinė programa primena Marijos kilmės, jos šeimos ir gyvenimo istoriją, Mesijo gimimą ir krikščionybės sklaidą. PARAMA Jūs galite paremti baziliką ir parapiją, pervesdami 1,2% pajamų mokesčio sumos, galimos skirti paramai pagal LR Labdaros ir paramos įstatymą. Rekvizitai: Paramos gavėjas: TRAKŲ ŠVČ. M. MARIJOS APSILANKYMO PARAPIJA Paramos gavėjo kodas: 191306965 Buveinės adresas: BIRUTĖS G. 5, 21114 TRAKAI Bankas: AB DnB NORD, B/k: 40100 Atsiskaitomosios sąskaitos Nr.: LT39 4010 0427 0009 1486 DĖKOJAME UŽ JŪSŲ PARAMĄ IR RŪPESTĮ! DIEVAS JUMS VISADA TEATLYGINA!
Žemėlapis
Raktažodžiai: Trakų Švc. M. Marijos Apslinkaymo parapija,Trakų Švc. M. Marijos Apslinkaymo bažnyčia, bažnyčia, bažnyčia Trakai, bažnyčia Trakuose, Trakų Švc. M. Marijos Apslinkaymo parapijos istorija, Trakų Švc. M. Marijos Apslinkaymo bažnyčios istorija, Trakų Švc. M. Marijos Apslinkaymo parapijos architektūra, Trakų Švc. M. Marijos Apslinkaymo bažnyčios architektūra, Trakų Švc. M. Marijos Apslinkaymo parapijos interjeras, Trakų Švc. M. Marijos Apslinkaymo bažnyčios interjeras, Trakų Švc. M. Marijos Apslinkaymo parapijos didysis altorius, Trakų Švc. M. Marijos Apslinkaymo bažnyčios didysis altorius, Trakų parapijos istorija, Trakų bažnyčios istorija, Trakų parapijos architektūra, Trakų bažnyčios architektūra, Trakų parapijos interjeras, Trakų bažnyčios interjeras, Trakų parapijos didysis altorius, Trakų bažnyčios didysis altorius, didysis altorius, didysis altorius Trakai, didysis altorius Trakuose, Trakų Švc. M. Marijos Apslinkaymo parapijos kontaktai, Trakų Švc. M. Marijos Apslinkaymo bažnyčios kontaktai, Trakų Švc. M. Marijos Apslinkaymo parapijos adresas, Trakų Švc. M. Marijos Apslinkaymo bažnyčios adresas, Trakų Švc. M. Marijos Apslinkaymo parapijos telefonas, Trakų Švc. M. Marijos Apslinkaymo bažnyčios telefonas, klebonas, klebonas Trakuose, klebonas Trakai, klebonas Jonas Varaneckas, klebonas Jonas Varaneckas Trakai, klebonas Jonas Varaneckas Trakuose, parapija, parapija Trakai, parapija Trakuose
Veiklos sritis: Religinės organizacijos, bendruomenės, bažnyčios Ieškoti informacijos apie šią įmonę (Google)